Gražus šeštadienio vakaras į futbolą nepritraukė daug žiūrovų į stadioną, tai suveikė ir PA nariams. Suskaičiuojamas 31 žmogus tribūnoje. Palaikymas visas varžybas su nedidelėmis pauzelėmis bet neypatingas, likus 15min iki mačo galo pradedamas mini spektakliukas : tribūną užkloja mojuojamos vėliavos, iškeliami baneriai ,,11-08-02 LAIKAS NAUJAM ETAPUI” paraginimui atversti naują FKE istorijos puslapį , galiausiai pasismaginam patys – užkuriama dūmšaškė bei fajeriai . ŠF atvyko 2 ekipažai, kurie nelabai pasižymėjo stadione.

Niekas neprarasta. Viltis miršta paskutinė… Tokia mintis sukosi po teisėjo švilpuko mačo pabaigoje. Antra savaitė iš eilės ČL mačai. Kažkas neįprastai malonaus. Vos sužinojome varžovą ir prasidėjo istorijos,bet  gerai sakoma ,kad „Iš didelio debesies – mažai lietaus”. Dar dieną prieš mačą pasivaikščiojus po Panevėžį galima buvo išvysti tik Bate žaidėjus. Nors pasak pačio klubo jie užpirko keletą autobusų fanams.

Mačo diena… Kaip ir dieną prieš tai mieste ramu… Bet jau matyti fanai su geltonai mėlynais marškinėliais ir skaniu lietuvišku alumi rankose. Aišku teko sutikti ir keletą pavienių skustų galvyčių su bintu ant vienos rankos… tik neaišku ką šiuo savo žestu norėjo parodyti. Taigi ir apie intro į mačą nelabai yra ką pasakoti.

Mačas… Į rungtynes susirenka virš 50 PA narių  ( kas labai nustebino ir mus pačius… mačas juk neeilinis ) bei sausakimšas Aukštaitijos stadionas. Batistų matosi apie 70 gal kiek daugiau, tačiau ir iš tų pačių nemaža dalis sėdi. Rungtynės prasideda,o mes kimbame į darbą ir kuriame palaikymą pagal galimybes. BATE taipogi. Gal po 10 minučių matome papildymą BATE sektoriuje, kuris „pasipuošia” banerių „Lads from Riga” bei vienu neaiškios kilmės baneriu. Po kurio laiko iškyla ir kiek netikėtas baneris… Baltai raudonas su užrašu „Polska” bei raudonai mėlynas „Zaparoze”… Ir kas po velnių sakėt,kad Lietuvoje futbolas nepopuliarus…? Net svečiai iš kitur atvažiuoja pažiūrėt. Pačios rungtynės nieko ypatinga… laikas bėgo ,o rezultatas nepakito visas 90 minučių. 0:0 ir aišku ,kad niekas neaišku. Rungtynės baigiasi ,o tauta patraukia pamynėti šios futbolo šventės.

Ką galima pasakyti apie tokias rungtynes. Koks skirtumas kaip žaidė, svarbu rezultatas tinka. Ką gi girdėjome,kad bilietus perka,tačiau negalvojome ,kad išvysime pilnutėlį Aukštaitijos stadioną. Į Pirmosios Armados tribūną susirenka apie 65  žmones,o maltiečių panašiai tiek pat, tačiau jie turi „privilegijų” t.y. visą C tribūną ir grupelę robokopų. Su teisėjo švilpuku iškeliama choreo… Daug žadėto lietaus nė kvapo. Kepinanti saulė ir mūsų balsai, kurių niekas negaili. Palaikymas pirmajame kėlinuke tikrai geras, nes jau nuo 4-osios minutės pirmaujame.  Antrasis prasideda vangokai, bet Valletta nemuša. Apie antrojo kėlinuko vidurį išmetame konfetį bei pamosikuojam vėliavomis. Teisėjas skelbia mūsų pergalę 1:0 ko pasekoje patenkame į III UEFA ČL etapą. Šampanas, juostos į aikštę ir pašėlioti už stadiono ribų.

Forza Ekranas!

Kelionė: Išvyką pradėjom planuoti kai sužinojom varžovus,o kaip paaiškėja mūsų keliai vedė į Maltą. Mažą šalį esančią tarp Europos ir Afrikos atrodė bus ne taip lengva pasiekti,bet randame tinkamiausią variantą… Ankstų pirmadienio rytą į Vilnių pajuda 3 Pirmosios Armados vaikinai. Vilnių pasiekiame gana greitai, gauname bilietus ir einame į lėktuvą, kur mūsų laukia daugiau kaip trys valandos skrydžio. Pilotas pusvalandį prieš nusileidimą praneša, kad Maltoje  daugiau kaip 30 C ir puikus saulėtas oras. Apie 12 val. vietos laiku nusileidžiame ir tampa aišku ,kad pakliuvome į tikrąją vasarą. Nusprendžiame,kad reikia aplankyti Valetą. Jau prie oro uosto tenka susipažinti su pietietiška kultūra. Visi rėkia savo nesuprantama kalba ir neaišku dėl kokių priežasčių. Pasivaikštinėjam po sostinę , kurioje oficialiai 6000 gyventojų sulaukiame tautiečių skambučio ir judame pas juos. Ir vis dėl to kur tik lietuviai negyvena. Apsistojame ir kylame susipažinti su naktiniu gyvenimu į Maltos tūsų sostinę –  San Giljan. Vietiniai lietuviai mums parodo kaip čia reikia linksmintis su minimaliais kaštais. Alus ant Viduržemio jūros kranto ,o po to pažiūrėti ką chebra čia veikia klubuose… Iš ryto pailsėję  traukiame atgal į Valetą. Bausmė būtų nepasimėgauti Viduržemio jūra. Nukeliaujame į „paplūdimį” Valetos centre, ten atsigaiviname ir į stadioną. Klausdami vietinių maltiečių kur tai yra gauname nurodymus, kad „Nu ten…” ir pagaliau surandame jį visiškame užkampyje. Stadionas iš išorės atrodo kaip didelė daržinė su medinėmis durimis. Susitinkame kitus lietuvius ir vieną vaikinuką iš Slovakijos, kuris negavo bilieto į mačą ,nes jie visi išpirkti. Žmogus, kuriam rūpi futbolas negali nepatekti į stadioną tad prasivedame ir jį.

Mačas: Vos įėję į stadioną susiduriame su problemomis, kur kabinti banerius ,nes ten mat lietuviams išskirta „VIP” vieta. Pasiginčyję su „apsauga” pasikabiname banerį ir laukiame mačo pradžios.  Atrodytų viskas į gerą, tačiau iškyla problema, prie mūsų prisistato policija kuri teigia ,kad priekyje mes stovėti negalėsime, nes vėl gi čia „VIP” vietos, kuriose mes trukdysime žiūrovams. Kyla ginčas su policija ir apsauga apie tai ,kad fanai palaiko komandą stovėdami ir dainuodami, tačiau jie mums parodo į savo „ultrasus”, kurie sėdi… Po rimtų mūsų argumentų apie jų futbolo kultūrą sulaukiame pasiūlymo -” Sėdat arba važiuosim…”  Kadangi lėktuvas ne autobusas tenka susitaikyti su tuo jog sėdėsime. Mačui prasidėjus stadione apie 50-60 lietuvių. Kadangi suprantame, jog sau būdingu stiliumi komandos palaikyti nepavyks pasirenkame variantą… paprastos skanduotės. Parėkaudami vieną kitą skanduotę sulaukiame ir pirmojo kėlinuko, kuris baigiasi 3:1, pabaigos. Atrodo viskas į gerą ir jau dabar užsitikrinsime vietą kitame etape,tačiau… Į galą mačo kaista ir atmosfera stadione kur vietiniai su mumis bando sveikintis priekinio piršto pagalba. Mačas baigiasi 3:2 mūsų naudai. Aikštėje po švilpuko susistumdo žaidėjai ko pasekoje į juos pradeda skristi buteliai. Vietinė apsauga pasimetusi laksto ir prašo jų „fanų” liautis tai daryti… Aišku viskas baigiasi ir policija mus po mačo dar gerų 10 minučių laiko stadione norėdami apsaugoti lietuvius nuo „piktų” maltiečių. Po mačo į autobusą po to į lėktuvą ir namo.

P.s. Na tribūnoje dažnai juokaujama,kad mums reiktų pasikviesti „Garso” pučiamųjų orkestrą,bet tai ir lieka juokais ,o vat maltiečiams tai įprastą. Pirmą kartą teko matyti kaip stadione beveik visą laiką groja su savo triūbomis ir būgnais kažkoks ale „fanų” orkestras. Velniop tą metalą geriau balsais.

Ačiū bendražygiams, už ko gero vieną iš įspūdingiausių vyjezdų gyvenime!

Paskutinė repeticija prieš CL ir tribūnoje 41 PA narys. Su teisėjo švilpuko pradedamas ir palaikymas, kurį vietomis galima būtų laikyti pakenčiamu. Kai mačas nuobodus tai nėra ir daug ką apie jį pasakoti nebent pamynėti tokius nuotaikos praskaidrėjimus kai po dumšaškės aikštę uždengia dūmai ir teisėjas priverstas kelioms minutėms sustabdyti rungtynes. Pertraukos metu pasigirsta rungtynių inspektoriaus prašymas nebenaudoti dūminių užtaisų ir dėkojimas už supratingumą. FKE žaidžia „viena” koja ir tai duoda rezultatų Kruojai. Nulinės lygiosios… Tikėkimės ,kad per CL tokio žaidimo nematysime.

P.s. Nepamirškime, kad ir Maltoje FKE reiks mūsų palaikymo!

Mačai savaitės viduryje ne pats geriausias variantas, bet iš padėties suktis reikia. Kiek palaukiame vėluojančių ir į Kauną iš Panevėžio išlekia 12 panevėžiečių. Kelionė kaip kelionė…  Kaune mūsų laukia keli armadiniai ir viso mūsų 15. Palaikymas pagal galimybes. Oponentų vizualiai apie 70-80, kurie išgauna geresnį garsą nei mes. FKE nesiseka pramušti Kauno gynybos ,bet patirtis padaro savo ir rezultatas 1:0. Mačas taip ir baigiasi… Komanda padėkoja ir skirstomės.

P.s. „Ну, погоди!”

Joninės ir pajūris… Kas iš kur parsibeldę ir kaip beatrodo, bet išjuda iš Panevėžio palaikyti FKE. 15 armadiečių pradeda kelionę. Viskas kultūringai ir tvarkingai dėl nieko nesukam galvos… Apie Tytuvėnus pasigendam vėliavų, šviesios galvos pamąsto ir prisimena kur jie – o gi Panevėžyje. Greitai organizuojamas transportas ir baneriai jau vejasi mus. Atvykus į Klaipėdą prie mūsų prisijungia dar keli PA nariai buvę pajūryje ir dainas pradeda traukti 17 panevėžiečių. Mačas vangokas tad ir palaikymas labai jau nekoks. FKE visgi įrodo ,kad yra šios kovos favoritai ir laimi mačą 1:0. Kukli, bet pergalė. Kaip gi būnant taip arti jūros į ją neįlįsti tad visi patraukiame į Melnragę, kur keli jaunuoliai bando laimę nusimaudyti, tačiau juos nuo šio poelgio sustabdo gelbėtojai. Visgi bangos buvo ne pačios tinkamiausios maudytis. Pasibuvę prie jūros, apsiprekinam ir kylam namo. Ačiū visiems už gerą laiką.

P.s. Nebepykdykim taip smarkiai Fiurerio.

Ačiū Ž. giminėms už tai ,kad ištiesė pagalbos ranką.

Mačas namuose prieš vienus čempionato autsaiderių tad ir rezultato tikėjomės atitinkamo. Į tribūną ateina ~40 armadiečių, kurie padėjo FKE išplėštį gražią pergalę 5:0… Palaikymas. Mačo pradžioje konfeti ir paleidžiam savo balsus. Kiek gerai jie girdėjosi nežinau ,nes pūtė gana stiprus vėjas. Oponentų apie 10.

Na ką gi… „Fantastiška” A lygos pertrauka  ir rinktinės pasirodymas ,bet apie tai nekalbėkime. Į mačą prieš alytiškius susirenka 38 PA nariai. Oponentų iš dzūkijos  tiek pat kiek ir mūsų. Kalbant apie palaikymą galima pasakyti, kad jis buvo tik mums patiems. Gana stiprus vėjas mūsų dainas paskandindavo Panevėžio prerijose, tačiau  stengėmės būti išgirsti. Aikštėje žaidėjams stumdant kamuolį ,o mum dainuojant dainas prabėga pirmasis kėlinukas. Antrąjame Marko įmuša įvartį ir šią persvarą FKE išsaugo iki gal. Pergalė, 3 taškai ir pirma vieta… Ūry…

Keturios paros ir beveik 4000 kilometrų Europos vidury..

Kaip ir visada, PA vaikinai neapleidžia nacionalinės rinktinės reikalų, tad ne išimtis ir mažylis Lichtenšteinas, kur Lietuva…na, pabaigą visi žinote ir apie mačo rezultatą nekalbėsiu.

Į 35 tūkstančius gyventojų turinčią valstybę išsiruošė 6 PA vaikinai ir kelionės transportas pirmąkart kiek netikėtai buvo Espace`as. Prieš vyjezdą buvo planuota keliauti traukiniais, tačiau vienam iš kompanjonų patyrus traumą, nuspręsta keliauti be didesnio judesio erdvia mašina. Į tolimą kelią išsiruošta dar trečiadienį vakare ir nelabai skubant su nemažais būtinais sustojimais ketvirtadienį antroje pusėje pasiekta Čekijos sostinė Praha, kur mėlynai raudoni jau anksčiau nusprendė būtent čia pailsėti nuo autostradų ir atsikvėpti gražiame mieste su šauniu senamiesčiu. Apie vakaro linksmus nuotykius neišsiplėsiu, tik paminėsiu, jog paskutiniai į nakvynės vietą iš miesto grįžo likus…mažiau nei 2 valandoms iki išvykimo į Lichtenšteiną. Iškeliavome Labai anksti, kiek po šešių ryto, ir tikėjomės dar pirmojoje dienos pusėje pasiekti Vaduzą. Dėl tam tikrų priežasčių rungtynių stadioną pasiekiame tik likus kiek daugiau nei 2 valandoms iki mačo. Ir jėgų bei didelio noro pasivaikščioti po sostinę-kaimą neturime, laiką leidžiame prie stadiono, kur su kiekviena minute lietuvių vis daugėjo. Apie palaikymą nėra ką kalbėti, nes tai jau išgvildenta tema kituose forumuose ir komentaruose. Viena aišku, jog antrasis kėlinys palaikymo prasme prasčiausias kiek teko būti rinktinės varžybose. Po mačo atslūgus pirmosioms nusivylimo emocijoms ir šiek tiek užkandus iškeliavome vėl atgal link Prahos. Prie Čekijos sostinės buvome ryte, o chek in`as į hostelį tik nuo 15h, tad geras kelias valandas smagiai praleidžiame vienos degalinės teritorijoje, kur kartais stebindavome netikėtomis pramogomis atvykusius keleivius bei degalinės darbuotojas. Pasivaišinus ne vienu puikiu buteliu gero čekiško alaus patraukiam į hostelį ir išsikrovę daiktus bei kiek atsipūtę nakvynės vietoje traukiame į jau pažįstamą miesto centrą, kur vėlgi, netrūko smagių akimirkų ir pramogų. O kitą dieną ir naktį laukė ilga kelionė per Lenkijos kelius. Netektų nuobodžiauti, ir čia nestabdėme čekiško ir lenkiško alaus tema. Sveikiname Ž. ir L. pramušus pirmąjį vyjezdą už LTU rinktinę !