Archive for the ‘Euro Taurės’ Category

Skaudus pralaimėjimas Š.Airijoje…

10516594_10152551771872152_2834547238730408612_n

Pirmas žingsnis Europoje buvo ženklas labai sunkus ir skaudus, bet įmuštas įvartis išvykoje dar sugrąžino viltį į mūsų širdis. Taigi, dar niekas ne prarasta ir dar niekas neketina dėti ginklų. Atsakomasis mačas vyks namuose, mūsų tvirtovėje, Aukštaitijos stadione. Visi žino, kokie mes esam stiprūs, kai žaidžiame namuose, o komanda jaučia mūsų palaikymą.

Kiekvienas Jūsų balsas komandai yra aukso vertės, tad bėk iš darbų, sodų, kaimų ir būk stadione kartu su ištikimiausiais! Rungtynių pradžia – 18,30 val. Visų prašome būti sektoriuje (kuriame pranešime kiek vėliau) – 18, 15 val.

Pirmyn mėlynai raudoni!

P.S. Čia galite rasti nuotraukas iš vakar mačo Belfaste – spausk!

 

UEFA burtai ir kelionė į Šiaurės Airiją!

ekranas-crusaders

Birželio 23 dieną paaiškėjo mūsų varžovai UEFA Europos lygos pirmajame kvalifikaciniame etape. Burtai lėmė Šiaurės Airijos klubą, Belfasto FC „Crusaders”, o mums kelionę į tolimą ir nelabai pažintą kraštą- Šiaurės Airiją.

Mačas vyks Belfaste, liepos 3 d. 21,45 val. Kelionė nusimato ne iš pigiausiųjų, tad visi, kurie turite santaupų, norite pamatyti FKE Š.Airijoje, norite pamatyti pergalę prie airius, keliaukite į mūsų facebook’o paskyrą ir ten galite reikšti savo norą keliauti kartu, o mes pasistengsime rasti pigiausią būdą nukeliauti!

Atsakomasis mačas vyks liepos 10 d. 18.30 val. Aukštaitijos stadione!

Taigi, kelionė po Europą prasideda ir tikėkimės  ji tęsis, ne tik ilgai!

Pirmyn mėlynai raudoni!

FH Hafnarfjördur – FK Ekranas (2:1) 2013-07-23

Tik ištraukus burtus jau buvo aišku, kad išvyka bus negausi, tačiau pradėjus planuotis kelionę paaiškėjo, kad dėl kelionės kainos keliaujančių bus tik 2. Kaina turėčiau pasakyti kaip viso sezono A lygos mačų + 2 išvykos į užsienį, beje ta kaina dar pakilo, nes gana ilgai laukėme kada patvirtins datas.vagyste 038

Kelionė. Skridome iš Vilniaus į Londono Luton oro uostą, kur kiek pamiegoję sėdome į lėktuvą skrendantį į Keflaviką netoli Islandijos sostinės- Reikjaviko. Tas laukimas ir pats skrydis man asmeniškai buvo tikra kankynė, gal jau per senas darausi tokioms kelionėms ar paprasčiausiai nelabai logiškas variantas buvo pasirinktas.

Taigi pirmadienio naktį pasiekėme Londoną, o antradienio ryte jau buvome Reikjavike. Tik atskridę į Keflaviko oro uostą iškart sėdome į autobusą, kuris gabeno mus iki Reikjaviko, čia šiek tiek pasivaikščioję ir užvalgę nusprendėme pasiekti savo nakvynės namus- Capital Inn hostelį, pastarasis 5 kart geresnis nei pernai Dubline…O kaina visgi ta pati, nors Islandija brangi šalis. Hostelyje dar sykį pasistiprinę ir atsigavę, susidėjome daiktus futbolui ir iškeliavome pažinti Reikjaviko, kuris nėra toks jau didelis ar kažkuo ypatingas. Pažintis truko keletą valandų, po kurių patraukėme stadiono link, beje mieste niekur neteko matyti jokių reklamų apie šios dienos varžybas ar asmenų pasipuošusių atributika. O tada prasidėjo…. Nebūtume mes, jei nebūtume norėję paragauti gaiviųjų gėrimų, tad teko šiek tiek nuliūsti ir pakeliauti, kad nusipirkti kelias skardines ne pačio geriausio alaus. Prasukę ~10 km pasiekėme stadioną, kuris likus 1,5 val. iki varžybų, nepriminė to stadiono, kuriame turėjo vykti Čempionų lygos varžybos. Atsižymėję stadiono prieigose, nusprendėme nebelaukti skambučio iš Ekrano atstovų dėl bilietų, įsigijome juos patys. O pasirodo reikėjo tik šiek tiek kantrybės. Patekę į vidų sutikome komandos valdžią, kuri pakvietė mus į Vip’ą pasivaišinti užkandžiais bei alumi . Šiek tiek paplepėję ir užkandę patraukėme į sektorių, kuriame jau buvo keletas lietuvaičių. Išsikabinome banerius ir laukėme varžybų, o tuo tarpu tėvynainiai lakstė po sektorius ir galvojo kur jiems geriau bus matyti futbolas, kitiems nepatiko sėdėti prie mūsų vėliavų, kiti norėjo stovėti, o kiti tik atsigerti alaus kad nematytų apsauga ir policija, kuri negali naudoti jėgos ir neturi jokių spec. priemonių ( antrankiai, bananai ).

Futbolas. Na pirmo kėlinio 30 min. Ekranas visiškai dominavo priešininkų pusėje, bet vėliau viskas išsilygino , o gal net FH perėmė iniciatyvą. Kėlinys baigiasi 0-0. Antrasis kėlinys vėl prasidėjo FKE spaudimu ir uždirbamas pendelis, kurį realizuoja A.Buinickij. Na ką, trūkstą 1 golo ir mes jau mintimis Austrijoje. Bet ne, viena iš retų islandų kontratakų ir rezultatas lyginamas. Ne gana to, dar vienoje atakoje mūsų legionierius griauna oponentą ir pašalinamas iš aikštės. Kad ir likę dešimtyje Ekranas nepasimeta ir rodo tikrai neblogą žaidimą, tik gynyboje pasireiškia to vieno asmens trūkumas. Laikas senka ir prislinko paskutinė minutė, keliamas kampinis ir į ataką pasijungia mūsų vartininkas Kauneckas, kuris dar net atliko perdavimą baudos aikštelėje! 🙂 Bet grubi klaida ir islandai išneša kamuolį į priekį, kur jį pasiima FH komandos puolėjas ir galutinai užmuša gimtojo miesto komandą. 2-1. Žaidėjai nuleidžia galvas ir keliaudami į rūbines dar paploja mums, o G.Tomkevičius pribėga ir meta savo marškinėlius taip atsidėkodamas už palaikymą. Net nežinau ką reiktų kaltinti ar žaidėjus, ar fortūną, ar ispaną, ar trenerius, ar jaunus žaidėjus ir labai trumpą atsarginių suoliuką. Beje per pertrauką pasijutau keistai, kai man išėjus parūkyti, prie manęs prisistatė keli pasportavę  ir tatuiruotomis rankomis neaiškios tautybės asmenys ir nužiūrėję šaliką bei džemperį priėję pasakė, laužyta anglų kalba: Ultras is good, respect. Po to jie išėjo iš stadiono.Nors dar laukė II kėlinys. Pralaimėta tikrai silpnesnei komandai, bet rezultatas pats šneka už save.lt

Po varžybų pasiekiam savo hostelį, kuriame pasiimame savo išsinuomotą automobilį ir susiplanavome būsimą kelionę po Islandiją. Išsimiegoję ir susikrovę daiktus pajudame link centrinės Islandijos dalies, kur aplankomi visi lankytini objektai: Nacionalinis parkas, geizeriai, Gulfoso krioklys. Vėliau bendru sutarimu nutarėme ,,trumpinti ” kelią ir lėkti žvyrkeliu link West fjordų. Pasirodo tas trumpinimas gavosi labai įspūdingas, kilometrų gal ir sutaupėme ko tikrai nepasakyčiau apie kuro sąnaudas ir sugaištą laiką. 90 km per 5-6 val. keliavome per ,,Marsą”, kur nesutikome nei gyventojų , nei turistų (neskaitau tų, kur tik nusukus nuo kelio sutikome), nematėme nei namų. Įveikėme 2 upes ir 3 m pločio keliuku, vingiuotu kaip nežinau kas, pravažiavome šalia ledyno.vagyste 055

Pasiekę civilizaciją dar kiek pavažiavę sustojome nakvynei šalia Atlanto vandenyno. Sekančią dieną jau keliavome West fjordų pakrante ir pamatėme tiesiog nuostabių vaizdų, teko gana dažnai stoti daryti nuotraukų, nes vaizdai nepakartojami kaip ir jausmas kilti į kalnus 18 laipsnių įkalne ir leistis 18 laipsnių nuokalne, vingiuotu siauru keliuku be atitvarų. O vaizdas – skardis žemyn ~700-800 m

Čia vėl aplankėme daug įspūdingų vietų ir vėl apsistojome nakčiai prie vandens. Paskutinė diena Islandijoje buvo skirta kelionei į oro uostą, bei pakeliui aplankant Akranes miestelį (Beveik kaip Ekranas).

Čia aplankėme Akranes futbolo stadioną ar tiksliau stadionus. Vienas atviras su natūralia danga, kitas dirbtine danga, o šalia dengtas maniežas ir visa tai šalia Atlanto vandenyno, iki jo apie 30 m

Penktadienio naktį pasiekiamas Londonas, kuriame mus pasitinka ne vienerius metus ten gyvenantys PA pradininkai . Beje prieš skrydį į Londoną t.y lėktuve ir prieš jį mus nužiūri grupelė asmenų, kurie jau mums sėdint lėktuve paklausia kas mes tokie ir kaip sekėsi, deja viskas taip greit įvyko, kad manau ten buvo Sturm Graz ultrasai gyvenantys Londone. Naktis turininga, o per pietus kelionė į Vilnių nebelabai tokia miela. Vėlų šeštadienio vakarą pasiekiamas Vilnius. Iki pilnos laimės truko tik  Ekrano pergalės.

Mantas.

P.S Ačiū už išsamų aprašymą!

O dabar visi registruojamės ir šeštadienį keliaujame į Gargždus! Mačo pradžia 18 h. Išvykimas ~15 h.  Nuo Muzikinio teatro. Registruotis telefonu 865666773 (Mantas)

Pirmyn mėlynai raudoni!

FK Ekranas – FH Hafnarfjördur (0:1) 2013-07-16

1044090_4540262679563_1482889041_nIlgai lauktas ir pagaliau sulauktas mačas su islandų ekipa. Deja, bet visą šį laukimo laikotarpį gaubė paslapties šydas iki pat paskutinės dienos. Ištraukus burtus prasidėjo spėlionės kur žaisime, kada žaisime, kokiame sektoriuje apsistosime ir panašūs klausimai. Laikui einant klausimų mažėjo, o atsakymai į klausimus patiko ne visiems. Skaudžiausias kirtis buvo smogtas žiūrovams ir mums aktyviausiems fanams. UEFA delegatas neleido žmonėms stebėti futbolo iš D, E, F, G, H sektorių, nes jiems pasirodė, kad ten sėdėti yra pavojinga gyvybei ir neatitinka reikalavimų, o mes buvom nugrūsti į C sektoriaus viršų, kur mums buvo išskirta ~90 vietų, nors dieną prieš turėjome įsikurti C sektoriaus apačioje ir ramiai turėję kur išsikabinti vėliavas, dabar teko suktis iš padėties panaudojant apsaugines tvoreles. Prie visos šios mišrainės nereikia pamiršti, kad tas pats UEFA delegatas neleido į stadioną įsinešti mojuojamų vėliavų su 150 cm ilgio kotais, nes jo manymu tai yra šaltas ginklas ir gali būti panaudotas ne pagal paskirtį. Apie tokią situaciją galima tik pasakyti: AGAINST MODERN FOOTBALL. Šiai idėjai buvo pagamintas ir baneris. Na o ką galima būtų pasakyti apie palaikymą, komandos žaidimą ir prastą rezultatą? Į sektorių susirenka 58 PA atstovai. Mačo metu pakeliamas baneris WE‘RE READY TO WIN! ir išmetamas kalnas konfety. Palaikymas mačo pradžioje pagirtinas ir skamba tikrai neblogai, 29 min. gavus golą palaikymas krenta, bet visą mača išlieka vidutiniškas, o likus 15 min. iki mačo pabaigos dedame visas jėgas, kad komanda pakiltų į kovą ir išlygintų rezultatą, bet futbolo dievai tądien buvo islandų pusėje, o mūsų klubas nors ir sukūręs nemažai progų pataikydavo tik į virpstus. Deja, bet mačas taip ir baigėsi 0:1 mūsų nenaudai, tad belieka visas viltis dėti į kovą Islandijoje. Po finalinio švilpuko padėkojame komandai, komanda padėkoja mums už palaikymą, nusirišame  vėliavas ir keliaujame kas namo, kas nuplauti liūdesio..

P.S Ačiū p. A., kuris po ilgo laiko grįžo nors vienam kėliniui į capo vaidmenį.

Atsakomosios varžybos vyks liepos 23 d. 22.15 val. (Lietuvos laiku) Islandijoje, į kurią vyks 2 PA atstovai linkime jiems sėkmės ir lauksime sugrįžtant su pergale ir įdomiu aprašymu.

O A lygos čempionate dabar pertrauka ir į kovas grįžime tik rugpjūčio 3 d.18 val. kovoje su Gargždais išvykoje, tad taupome pinigėlius, deriname darbus, reikalus kviečiame draugus ir keliaujame visi kartu! Pirmyn mėlynai raudoni!

_TST5535 _TST5224

UEFA atranka!

480213_10151723604977152_1143077308_n

Dėmesio!!!  Pirmąsias rungtynes žaisime namie „Aukštaitijos stadione”  liepos 16 dieną, 20 val. Atsakomosios rungtynės vyks Islandijoje liepos 23 d. 22 val. 15 min. Lietuvos laiku. Pasižymėkite šias dienas savo kalendoriuose!!!

Jei kas turite pasiūlymų dėl kelionės, rašykite čia komentaruose, mūsų forume ar mūsų facebook’o paskyroje! Laukiame kiekvieno iniciatyvos dėl šios kelionės.

Pirmyn mėlynai raudoni!!!

Europe League: Bucuresti “Steaua” – Panevėžio “Ekranas” (3:0) 2012.08.30

PA šiame mače nulis.

Europe League: Panevėžio „Ekranas” – Bucuresti „Steaua” (0:2) 2012.08.23

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šis pasakojimas bus su nedidele įžanga apie nuotaikas likus kokiai savaitei iki rungtynių. Pasižymėjau viename socialiniame tinklapyje, kad dalyvausiu šiame mače ir beveik kasdien matydavau vis naujas „Steaua’os” fanų žinutes apie tai, kaip stipriai jie įveiks „Ekraną”, jog jų komanda – jėga ir taip toliau. Na, internete buvo ir nemažai nuotraukų, bylojančių apie tai, jog Bukarešto komandos fanai iš tiesų nėra kažkokie eiliniai ir neįdomūs. Taigi su didžiausiu nekantrumu laukiau rungtynių.
Išaušus TAI dienai negalėjau nustygti namie ir prie stadiono atkeliavau likus pusantros valandos iki rungtynių pradžios. Žiūrovai dar nesirinko, fanų nei vienų, nei kitų irgi nebuvo matyti. Pirmoji Armada ėmė rinktis prie stadiono likus maždaug pusvalandžiui iki rungtynių pradžios. Rumunų nebuvo matyti.
Kiek pasitrynusi aplink stadioną ir likus 15 minučių iki mačo pradžios nukeliavau ir aš vidun. Pirmosios Armados, jų žiniomis, atvyko 41 narys, o rumunų iš pažiūros – nei vieno. Svečių sektorius buvo pasiruošęs priimti fanus, buvo pastatytos pertvaros, atvyko apsauga, policija, tačiau šis sektorius visą mačą taip ir liko tuščias.
Sakoma, viltis – durnių motina, tad aš, savo ruožtu, pabuvojusi dieną prieš tai „Steaua’os” treniruotėje ir paplepėjusi su jų spaudos atstovų kaip tas durnius laukiau tų laukiamų maksimum 50 svečių fanų.
Tačiau tokio jų kiekio taip ir nesulaukiau. Tik rungtynėms prasidėjus atkreipiau dėmesį, jog VIPinėje tribūnoje stovi keletas nelietuviškos išvaizdos vaikinų, pasikabinusių dvi vėliavas ir pasipuošusių mėlynai raudonais šalikais. Pora iš jų daugiausia laiko stovėjo šalia vėliavų, o kiti aiškiai nuobodžiavo – tai dėbčiojo į mobiliuosius telefonus, tai sėdėjo ir vieni su kitais plepėjo bežiūrėdami rungtynes.
Pasibaigus mačui nusprendžiau prieiti prie jų ir pabandyti gauti lipdukų. Priėjau, paklausiau angliškai, keli iš jų suprato, bet pasakė, jog lipdukų neturi. Paklausiau, keliese jie atvyko. Atsakė – 8-iese. Dar paklausiau, kodėl jie – ne svečių fanų sektoriuje, o anie tik gūžtelėjo pečiais ir pasakė, jog nežino, esą nusipirko bilietus į šį sektorių (kuriame ir buvo visą mačą).
Stadioną palikau viena paskutiniųjų ir sudalyvavau spaudos konferencijoje. Būdama salėje pastebėjau, jog rumunų fanai malasi aplink komandos darbuotojus bei neskuba išeiti iš stadiono. Atkreipiau dėmesį, jog operatorius vilkėjo kiek jau retais tapusius „Mentalita Ultras” firmos marškinėlius „Football without ultras is nothing”. Toptelėjo mintis, jog galbūt jie atvyko su komanda, tačiau šio fakto taip ir nepasitikslinau. Na, ultras tai ultras, bet „mentalitos” nelabai pastebėjau.
Pirmoji Armada palaikė savo komandą su nedidelėmis atokvėpio pertraukėlėmis visą rungtynių laiką. Jokio vaizdinio palaikymo šįkart nekūrė, pirotechnikos nedegino. Rungtynių pabaigoje, nors jų komanda ir pralaimėjo, Armadienčiai itin entuziastingai užtraukė keletą dainų, tuo vis neleisdami išblėsti mano nuostabai dėl to, jog jie iš tiesų geba save užvesti nepaisant prasto rezultato.

Dėkingi už foto ir įspūdžius Kristinai.

Champions League: Panevėžio “Ekranas” – Brussels “Anderlecht” (0:6) 2012.08.08

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skaitytojų dėmesiui – ir vėl aprašymas Kristės akimis. Nors šių rungtynių labai laukiau, tačiau prie stadiono pavyko ateiti likus tik valandai iki jų pradžios. Bet vėliau tuo labai ir nenusivyliau.

Pirmasis Pirmosios Armados mikriukas, kuriuo jie atvažiavo iš Panevėžio, jau stovėjo šalia stadiono man atvažiavus ir laukė kitų bendraminčių. Tuo tarpu „Anderlecht’o” fanų nebuvo niekur matyti, policijos „pajėgų” irgi nebuvo per daugiausiai, viskas buvo ramu ir tyku.

Likus gal kokiam pusvalandžiui iki rungtynių pradžios pasirodė „Anderlecht’o” fanai. Jie atėjo pėščiomis nuo miesto pusės. Visi kartu, grupele, neišsibarstę po gatvę. Mano akimis, kokių iki 30-ies visai tokių apyrimčių vaikinų.

Šie vaikinai drąsiai artėjo link Pirmosios Armados ir man ėmus juos fotografuoti, ėmė dengti savo veidus. Matėsi, nemalonu jiems buvo. Eidami pro panevėžiečius, jie nieko nekliudė, tačiau drąsiai žiūrėdami praėjo ir tiek. Vėliau keli iš jų grįžo ir aš pagalvojau: o dabar jau bus…

Bet ir tuomet nieko nebuvo. Vienas „Anderlecht’ą” atvykęs palaikyti vaikinas priėjo prie Pirmosios Armados ir ėmė juos kalbinti. Kaip man teigė su jais kalbėjęs Pirmosios Armados narys, belgai klausė, ar „Ekrano” fanai turi chuliganų, ar jie – tik ultros, klausė apie rungtynes Lietuvoje, derbius ir panašiai. Išgirdęs atsakymą, kad panevėžiečiai nėra chuliganai ir tokios grupelės neturi, o kaunasi ne miškeliuose, tačiau gindami savo spalvas, belgų fanas kiek nustebo. Jis taip pat pasakojo, jog jų – rimtų fanų – čia atvažiavo virš 10, o visa kita – supporters, – numojo ranka.

Vėliau tas pats vaikinas priėjo prie manęs ir paprašė, kad ištrinčiau nuotraukas ir nedėčiau jų į internetą, nes esą kai kuriems jų gali būti dėl to bėdų. Pasakiau „gerai”, mandagiai „nutręšiau” jų lipdukų ir patraukiau su lietuviais į stadioną.

Stadionas buvo perorganizuotas pagal neva UEFA reikalavimus, kurie ypač skaudžiai veikia fotografus. Tad man, norėjusiai patekti į tą stadiono kampą, kuris yra arčiausiai Pirmosios Armados sektoriaus, buvo liepta išeiti iš stadiono, apeiti ratu ir į tą kampą praeiti pro kitą iėjimą padarius visą ratą. Nors tuo tarpu „elitas”, nusipirkęs bilietus į VIPinę tribūną už 50 litų, galėjo vaikščioti tiesiai.

Na, nieko kito nebeliko ir teko vėl išeiti iš stadiono. Išėjus vėl pamačiau „Anderlecht’o” fanus šalia stadiono tvoros. Prie jų privažiavo policijos automobilis ir kažką pareigūnai bandė su jais aiškintis. Kiek pastoviniavusi netoliese, bet nieko neišgirdusi, patraukiau link savo įėjimo, bet paskui save einantį pamačiau tą patį su mumis kalbėjusį vaikiną. Paklausiau jo, kas nutiko. Pasirodo, vienas iš belgų nusprendė nusičiurkšti ant stadiono tvoros ir dėl to privažiavo pareigųnai.

Mums beeinant į stadioną jis pasakojo, jog labai nustebo, kad jų pasienyje niekas nepasitiko, policija nelydėjo iki stadiono. Tai esą keista, nes kitose šalyse visada taip nutinka. Pasakiau, jog turbūt belgai mūsų policijai nepasirodė kažkuo itin pavojingi, tai ir nesuko sau galvos dėl palydos. Paplepėję dar šiek tiek, pasiekėme stadioną ir išsiskirstėme kas sau: belgas į jiems skirtą sektorių, kuriame lietuviškų rungtynių metu savo komandą palaiko Pietų IV, o aš – į stadiono kampą, kuriame geriausiai matosi Pirmoji Armada, tąsyk buvusi (žiūrint iš lietuviškų lygų pusės) svečių sektoriuje.

Rungtynėms prasidėjus Pirmoji Armada savo komandą palaikė visą mačą, neskaitant nedidelių pertraukėlių atokvėpiui tarp dainų ar išsidalinant vėliavas. Iš tiesų, jų mylimai komandai pralaimint tokiu rezultatu palaikymas labai stebino. Susidarė iįpūdis, jog jų palaikoma komanda laimi prieš belgus, o ne atvirkščiai. „Paprasčiausiai, vaizdas nedžiugino aikstėje ir pasakiau – chebra, bent dėl savęs tada pasitūsinam”,- teigė Pirmosios Armados narys. Ir iš tiesų – Armadai pavyko „pasitūsint”. Kalbant apie vaizdinį palaikymą, panevėžiečiai antrojo kėlinio pradžioje išmetė konfeti, o jo viduryje panaudojo mojuojamas vėliavas.

Tačiau to paties negalima buvo pasakyti apie belgus. Jų garsinį palaikymą girdėjau du kartus: rungtynių pradžioje ir antrame kėlinyje. Vaizdas tribūnoje taip pat visai nedžiugino – visi, buvę sektoriuje beveik visą laiką sėdėjo, o apie 10-15 vaikinų (tų rimtųjų) beveik visą mačą stovėjo, parėmę sieną, labai retsykiais pafanatėlindami.

Rungtynėms pasibaigus, kaip pasakojo Pirmosios Armados atstovai, prie jų vėl priėjo belgai ir pasiūlė keistis šalikais. „O kur jūsų šalikai?”,- paklausė panevėžiečiai, tačiau belgai numojo ranka, atseit, vis tiek keičiamės, tačiau tokie mainai jiems vis dėlto nepavyko.

Žinojau, jog „Anderlecht’o” fanai turi draugystę su Lodzės (Lenkija) LKS fanais, tad buvo smalsu, ar atvyks lenkai, kiek jų bus ir t.t. Kaip paaiškėjo, lenkų buvo vos keli. Vienas iš vaikinų, atvykusių palaikyti „Anderlecht’o”, kaip pastebėjo Pirmoji Armada, su kitų bendraminčiu kalbėjo angliškai, o ne prancūziškai. Vėliau priėjęs prie lietuvių nedrąsiai parodė marškinėlius – juodi su baltu užrašu „Lodz Ultras”, parašytu lonsdale’išku šriftu.

Tačiau itin stebino tas faktas, jog savo draugystės jie praktiškai visai nedemonstravo – net ir tie lenkų vaikinai kalbėjo su mumis taip, tarsi būtų belgai. Pasakojo apie belgų fanus ir jų kelionę į Lietuvą, vartodami žodį „mes”, iš ko buvo sunku suprasti, ar jie belgai, ar jie lenkai.

Kristina Černiauskaitė, Ultras.lt

Champions League: Brussels „Anderlecht” – Panevėžio „Ekranas” (5:0) 2012.08.01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Aštuoni Pirmosios Armados nariai vėlų pirmadienio vakarą mikroautobusu išvyko į Belgiją. Po varginančios ir ilgos kelionės jie pagaliau pasiekė viešbutį, kurio realybė skyrėsi nuo to, kas jiems buvo žadėta – vietoje ,,free parking“ atsirado stovėjimo vieta už 25 EUR ir vietoje 8 miegamų vietų buvo 14, tačiau panevėžiečiai nepasimetė ir vėliau tose miegamose vietose kitą dieną apnakvydino kitus 6 savo bendraminčius, atvykusius iš Anglijos .

Pailsėję jie susitvarkė problemą su mikroautobuso stovėjimo vieta, nuvyko atsiimti bilietų iš komandos atstovų ir pasitiko kitus narius, atvykusius iš Anglijos. Susirinko visi 14 asmenų.

Susiruošę patraukė centro link aplankyti vietinių įžymybių bei tradiciškai paragauti alaus viename iš kabakų. Viename miesto parkelių, kuriame panevėžiečiai stabtelėjo alaus, sulaukė dėmesio ir iš praeivių su „Anderlecht” atributika, pilna „casual” apranga nuo kojų iki galvos bei vietinių „chaliavcikų” ir narkomanų. Po nedidelio emocijų protrūkio su vietiniais lietuviai nusprendė, kad jau laikas keliauti stadiono link, nors dar buvo likusios trys valandos iki rungtynių. Nusileidę į metro stotį susitiko porelę lietuvių, kurie išgirdo apie tądien vyksiančią kovą ir patraukė kartu su panevėžiečiais stadiono link.

Atvykę į jiems reikalingą stotelę, išvydo apie 25 pareigūnus, eilute išsirikiavusius tiesiai ties jų vagonu. Belipančius iš vagono Pirmosios Armados narius iškart sulaipino atgal ir nuvežė į sekančią stotelę, kur juos pasitiko kiek mažesnė pareigūnų grupelė, tačiau su keliais mikroautobusais bei motociklais. Policija neleido jiems niekur keliauti į šoną, bet gamtinius reikalus atlikti bei alkoholį vartoti leido tokiose vietose, kur tikriausiai patys paprastai to nedarytų.
Atvykusius į stadioną juos įleido į svečių sirgalių tribūnos prieangį. Plotas – kokiems 4000 žmonių, biotualetai ir neribota laisvė deginti fajerius ir vartoti alkoholį. Kadangi dar buvo likusios dvi valandos iki varžybų, panavėžiečiai išsiprašė iki parduotuvės įsigyti vaisvandenių. Atsigaivinus atvyko VST mikroautobusai, iš jų išlipę pareigūnai išsirikiavo eilute ir visus lietuvius išpurtė nuo galvos iki kojų – jokio vandens ar kitų nealkoholinių gėrimų jiems įsinešti neleido.

Po patikros visi patraukė tribūnos link, kur išsikabino vėliavas ir pasiruošė rungtynėms. Sektorius – per du stadiono aukštus, o lietuviams teko antras aukštas, kuriame be jų dar prisijungė apie 15 lietuvių, gyvenančių Belgijoje. Tiesa, atvykus kitiems lietuviams bei keliems vokiečiams paaiškėjo, jog jiems buvo pasakyta, kad bilietų į sektorių nebėra, tačiau gavo bilietų į „Anderlecht’o” sirgalių tribūnas.

Bilietų kainos – tikrai padorios: 10, 15 eurų. Pačiame stadione akį patraukė aukšta aikštės kokybė bei dvi tribūnos po 250-300 asmenų skirtingose stadiono vietose. Už „Ekrano” fanus atsakinga apsaugos darbuotoja paaiškino, jog viena iš grupuočių yra dešiniųjų pažiūrų, kiti – ,,true supporters“ – nekeliantys problemų. Pirmieji vėliavų gausumu nelabai pasižymėjo – jokių banerių, mojuojamų vėliavų ar pirotechnikos iš jų neteko matyti, bet girdėjosi tiek vieni, tiek ir kiti, abiejų grupuočių dainos sutapdavo kartas nuo karto ir tuomet prie jų prisijungdavo visas stadionas. Iš panevėžiečių pusės palaikymas buvo kuriamas visą mačą be didesnių pasikartojimų ar pauzių.

Kėlinio pabaigoje, po trečio praleisto įvarčio, įvyko incidentas su apsauga dėl užlipimo ant kėdės, piršto parodymo bei spyrio į apsauginę sienelę tarp svečių ir namų sirgalių. Iš visų pusių subėgo apie 10 civiliai apsirengusių apsauginių su policijos kortelėmis ant diržų. Įvykus susistumdymui netrukus į sektorių atvyko dar 10 pareigūnų bei apie 40 su šalmais ir skydais „robokopų”.

Apsaugos vadas paskelbė ultimatumą: arba panevėžiečiai gina savus konfliktą keliančius tauriųjų gėrimų kiek padauginusius narius ir policija visus sumuša ir išsiveža į nuovadą, o vėliavas palieka kabėti sektoriuje niekieno neprižiūrimas, arba panevėžiečiai patys geruoju atiduoda policijos „globon” tris savo narius. Vėliavų palikti Pirmajai Armadai tikrai nesinorėjo, tad jie pasirinko antrą variantą ir komadą liko palaikyti 11 asmenų.

Po varžybų didžioji dalis žaidėjų atėjo padėkoti už palaikymą, o lietuviams buvo liepta palaukti tribūnoje ir po visko jie buvo išlydėti iki metro, kuris turėjo nugabenti juos iki viešbučio. Visa kelionė vyko su apsauga ir jiems leido laisvai vartoti alkoholį, netoli viešbučio viena iš pareigūnių paklausė, ar panevėžiečiams nereikalingos prostitutės, alkoholis. Taip pat ji patarė iš viešbučio niekur neiti vidury nakties. Tačiau Pirmoji Armada atsisakė apsaugos darbuotojos siūlymo ir susikūrė savo vakarinę programą.

Ryte nubudę visi patraukė namų link: kas – į Angliją, kas – į Lietuvą. Mikroautobuso kompanija kelionės metu ištęsėjo išvakarėse duotą pažadą aplankyti žmones Dortmunde. Vokiečiai nepagailėjo alaus ir kitko. Pabaigę alaus dežę, apsimainė lipdukais, padarė bendrą nuotrauką ir, pasižadėję tarpsezoniniu vieni kitus aplankyti, patraukė Lietuvos link.

Dėl kelio remonto darbų kelionė, nors buvo kiek trumpesnė nei į priekį, užtruko šiek tiek ilgiau.

Pirmoji Armada šią išvyką įvardija kaip vieną gausiausių už „Ekraną” užsienyje.

Champions League: Panevėžio “Ekranas” – Dublin “Shamrock Rovers” (2:1) 2012.07.24

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šiose rungtynėse Pirmosios Armados palaikymas buvo vienas geresnių. Tribūnoje susirinko 55 asmenys, šiek tiek šiaip prijaučiančių Pirmajai Armadai ir maždaug 8-9 FK „Ekrano” atstovai. Rungtynės praėjo be jokių įdomybių. Pradžioje Pirmoji Armada iškėlė banerius: „O MES JUMIS TIKIM”, „JŪS MŪSŲ DIEVAI”, „O MES JŪSŲ KARIAI”, „IR TAIP BUS AMŽINAI”.
Prieš rungtynes Pirmosios Armados nariai pasivaikščiojo po miestą ir matė airius, kurie žaidė futbolą miesto centre ir šluote šlavė alų iš barų. Į tribūną airiai pradėjo rinktis likus valandai iki mačo pradžios. Susirinko jų apie 150. Tai, ką jie darė stadione, vargu ar galima apskritai pavadinti palaikymu – kelis kartus paskandavo „Shamrock Rovers” ir tiek. Nors airių sektoriuje kabėjo casuals stiliaus vėliava, tačiau, panevėžiečių teigimu, casuals’ai nei prieš mačą, nei po jo nepasirodė.

Kitos rungtynės

Išvykų TOP 5
Prisijunk prie Mūsų!