Futbolas – šventė po švenčių ir Vilniuje FKE palaikymą kuria 24 Armadiečiai. P4 apie 60-70. Rungtynės pasyvokos, abi komandos atrodo išsisėmusios. Tiesa, aktyviau žaidžia Žalgiris. Antrojo kėlinuko pradžioje Dušan’as muša įvartį. Po to FKE tarsi visiškai sustoja ir, laimei, išsaugo palankų rezultatą. Apie palaikymą iš šalies teko girdėti, jog kaip su tokiu žmonių santykiu, pirmąjį kėlinuką atsilaikėme, antrąjį pralošėm.

Joninių išvakares kartu su Pirmąja Armada nusprendžia sutikti 15 žmonių. Į Pakruojį judam kiek kitokiu nei įprasta maršrutu, nenorėdami, kad mikriukas gautų baudą. Žodžiu per kaimus per miškus pasiekiame Pakruojį, o ten mus pasitinka šiek tiek renovuotas stadionas. Kuo galima ir pagirti šį miestelį. Palaikymas pagal žmonių skaičių, todėl komentarų nebereikia. Kruojos sirgalių taip pat yra jų dainos kartas nuo karto pasigirsdavo. Rezultatas tenkinantis – 2:0 ir grįžtam į lyderių poziciją.
Aišku yra ir kita šios išvykos versija. Išvyka pagal poną L.: Pakruojo centrinis stadionas – 3000 žmonių. Gausiai susirinkę Kruojos kibicai užkuria 15 fajerių. PA palaikymas geriausias per visą istoriją. Nereikia žlugdyti žmonių svajonių. 🙂

Dar vieni A lygos naujokai atvyko į Panevėžį. Deja, išvyko ne kokių nuotaikų. Į tribūną susirenka NETGI 32 Armadiečiai. Stadione gal 300-400 žmonių. Žodžiu, PČ įtakos mūsų lietuviškam futbolui turi. Aišku, mieliau žiūrėti kaip lošia Argentina – Nigerija nei FKE – Mažeikiai. Tikras fanas pasirenka prioritetus. Palaikymas apverktinas, bet vyksta. Pauzės ir visa kita, ką galima apibūdinti „prastoku palaikymu”. Tačiau vienas tikrai geras dalykas tose rungtynėse buvo – FKE žaidimas. Jautėsi, jog lošia skirtingo lygio komandos. Šito buvome jau pasiilgę, o apie žaidimą kalba ir rezultatas – 5:0. Svarbu pergalė. Gero čempionato, „ultrasai”, dirbantys žemės ūkio ar buities ruošos darbus.

Prasidėjusi vasara, geras oras ir dar savaitgalis žadėjo gerą nuotaiką, didelį žmonių būrį tribūnoje, bet bet bet…Kai daug tikiesi mažai gauni. Mačui prasidėjus tribūnoje suplazda mėlynai raudonos mojuojamos vėliavėlės ir 50 snukelių užtraukia pergalės dainą. Dainavimas banguotas, vietomis buvo panašesnis į vidutinį, bet paėmus visą mačą prastesnis nei vidutinis. Aikšėje žaidimas nedžiugina, pilna neišnaudotų progų, su tokiu žaidimu toli nenukeliaujama… tačiau „Ekranas” laimi rungtynes 2:1, žaidėjai ateina padėkoti už palaikymą, mes dar užtraukiame paskutinę dainą ir išsiskirstome kas kur, kas pratęsti vakaro ir atšvęsti pergalės, kas namo, kas dar kur pasibūti.

Antras mačas su „Vėtra” per savaitę. Skirtumas tas, kad A lyga ir savos namų sienos. Vėl vidurys savaitės, suskaičiuojama apie 60 mėlynai raudonų. Palaikymas vidutinis, niekuo nesiskiriantis nuo praeitų mačų. O vat aikštėje vaizdas kardinaliai kitoks. FKE puola ir jau 6 minutę Kučys tolimu stipriu smugiu persveria rezultatą, o kėlinio gale jį pats ir padvigubina. Iir to buvo mažai – Radavičius muša 11 m. 3:0 ir pagaliau juntamas ČEMPIONŲ žaidimas. Antrąjame kelinyje FKE puola, bet nerealizuoja ir priverčia mus sunerimti rezultatui tapus 3:2. Viskas baigėsi gerai ir ratas užbaigtas pergale. Dvi savaitės atostogų tiek mums tiek žaidėjams.

LFF taurės finalas Kaune. Kelios dienos prieš tai susiduriama su problema, kurios kilę dar nebuvo. Nerandam autobuso, nes moksleiviai irgi mėgsta keliauti, tik ne su mumis. Kaip bebūtų,problema išsprendžiama ir į Kauną pajuda 51 PA narys. Iš Vilniaus traukiniu keliauja dar 7 žmonės plius „vietiniai” kauniečiai – iš viso 72 žmonės. Atvykę į Kauną anksčiau paragaujam alučio ir keliaujam į stadioną, kur pradedamas palaikymas,o jis tikrai geras. Galima sakyti, PA senai taip bešėlo! Gal įvestas bugnas ar nauja daina išjudina tautiečius, o gal noras pasiimti pirmąjį šio sezono trofėjų, kuris Panevėžyje nesisvečiavo jau 10 metų. Pirmo kėlinio galą sugadina 11 metrų baudinys į mūsų vartus ir tai kiek įtakoja palaikymo kokybę antrojo kėlinuko pradžioje iki Galkės smūgio. Lenkiamės jam už tokio grožio įvartį. Kaip kažkas kažkur kaime dainuoja „O tada ir prasidėjo visos linksmybės, šokiai ant stalų ir kitos grožybės”, gale mačo Varnas smūgiu galva išveda FKE į priekį. 2:1 ir taurė mūsų! Nusprendžiame, kad norime į aikštę pasišokinėt su žaidėjais, apsauga bando to neleisti, tačiau prieš traukinį šakutė ne ginklas.  Šampanas, padėkos… ir prie autobuso, kur išlydim žaidėjus. Tiesa, vėtrinių apie 30. Kelionė namo ne visiems sėkminga. Vyrai kaime kalbėjo, kad Fiureriui teko įsitikinti, jog posakis „traukinys šikančių nelaukia” yra 100 procentų tiesa. Taigi, trečiadienį teks dar kartą įrodyti, kad pergalė Kaune ne atsitiktinumas.

Šią karštą darbo dieną laukia išvyka į Marijampolę. Ten visada būna įdomios ir intriguojančios varžybos. Iš Panevėžio pajuda 18 žmonių, keli sustojimai ir mes jau vietoje, kur prie mūsų dar prisijungia 4 Vilniaus fronto nariai. Iš viso 22 žmonės. Jau tampa tradicija 3 mačą iš eilės būti be fiurerio, tai jo darbą perimam pradžioje dviese o veliau pageidavimų koncertas prasideda. Tribūnoje visai nebloga tūsofkė, tik iš to jokios naudos, blankiai girdimės ne tik prieš gausias SS pajėgas, kurių apie 50, ir vietinių žiūrovų ūžesio (daug susirinko, virš 2000 tikrai). Apibendrinan,t gan nemažo alko kiekio ir fiurerio nebuvimas davė savo rezultatą, palaikymas prastas. Kelionė atgal neprailgsta, nes užverda aštrios diskusijos apie tribūną ir galiausiai dainomis apie svetimą klubą.

Aukštaitijos derbis „Aukštaitijos” stadione. Į tribūną susirenka apie 70 armadiečių, kurių dainos jau 3 minutę prišaukia įvartį į Šiaulių vartus. Mačo pradžia gera, nuotaikos geros, nes po kelių pastarųjų rungtynių jau nejauku ir sakyti koks gali būti rezultatas. Oponentų iš Šiaulių apie 20, jie taip pat užvedinėja komandą. Oro sąlygos palaikymui netrukdo, todėl garsas gana neblogas. FKE atakuoja, daug progų, virpstų, bet antrajame kėlinyje, išguldę visą Ekrano gynybą, gražų įvartį pelno šiauliečiai. Aišku, nuotaikos sugenda, tačiau su viltim širdyje laukiam įvarčių. Taip ir atsitinka – Kučys nuo 16 m smeigia kamuolį į vartus ir rezultatui tapus 2:1 tribūna atsigauna. Netrukus sulaukiame ir 3 įvarčio, kurį muša Matovičius ir viskas tampa aišku. Pagaliau tvirta ir taip laukta FKE pergalė. Bet žiūrim toliau – laukia įdomi savaitė, nes trečiadienį vyksime į Marijampolę, o šeštadienį kiekvienas save gerbiantis PA narys privalės vykti į LFF taurės finalą, kuris šiemet vyks Kaune. Nestabdom.

Iš pradžių galbūt reiktų ironiškai nusišypsoti ir tik tada pasakoti… Tačiau yra kaip yra. Juk ultros – tai žmonės, palaikantys komandą, kad ir kas benutiktų. Viskas paleiliui. Į tribūną mačas su estais sutraukė negausų žmonių skaičių – apie 50. Kaip bebūtų keista, floristų į Panevėžį atvyko apie 30 ir jau dieną juos galima buvo sutikti besivaišinančius lietuvišku alumi. Mačui prasidėjus pradedamas ir palaikymas, kurį prilyginčiau piknikiniui, bet be ilgų pauzių. Žaidimas aikštėje visiškai lygus. FKE įsiveržia į priekį, o tada ir prasidėjo visos linksmybės – estai rezultatą lygina, po to Černius griauna gėlininką baudos aikštelėje, gauna raudoną, o kadangi Urbonas jau atlikęs 3 keitimus, į vartus stoja Sasna, ko pasekoje turim 2:1 ir suprantam, kad finita la comedia. Estai užkuria pora fajerių, dūmų ir švenčia pergalę, o mes keliaujam į pub’ą, kur nuotaikai pegerinti surengiam vietinės reikšmės dartų čempionatą. Sveikinam laimėtojus M. ir A. Tenka tikėtis gausesnio žmonių būrio mače su Šiauliais.

Ką galima pasakyti… Antrą kart tenka sakyti – koks vaizdas aikštėje, toks ir tribūnoje. Nesinorėtų, kad kitas kartas taptų tradicija. Iš Panevėžio pajudam 16 PA narių. Skaičius žmonių neįspūdingas, bet gerai nusiteikęs. Naujasis narys E. nusiteikęs labai kovingai ir nespėjus išvažiuoti iš Panevėžio jau į trasą paleidžia sunkiąją artileriją ko pasekoje prasideda liaudies dainos… Taip sakant, traukė nuo dūšios daineles ir jaunas ir senas. Kelionės tikslas pasiekiamas jau apšilus. Nuo pirmų minučių vaizdas aikštėje apverktinas – FKE nežaidžia, nežinau ar tai galima būtų pavadinti net bėgiojimu… greičiau pasivaikščiojimu. To pasekoje po pirmojo kėlinuko 2:0 priekyje tauragiškiai. Pastaruoju metu sprendimais su startine sudetimi tiesiog negali nesižavėti. Tada pono Valdo galvoje gimsta mintis, kad gal vis dėl to puolimo šiame mače reikia. Vaisių tai duoda ir nepraėjus nė 10 minučių FKE muša įvartį, bet, kaip vėliau paaiškėjo, nieko nelėmusį… Taigi, kova pralaimėta 2:1. Mums nusirišinėjant banerius pasigirsta vietinių vaikinukų bandymai mus paprovokuoti, tačiau nusprendžiame, kad neverta kišti rankų į šūdą, nes po to labai smirda. Kelionė atgal dar rimtesnė nei į priekį, alutis leidžia primiršti vaizdą aikštėje bei paplėšiti gerkles lietuvių liaudies pop dainomis. Dėkui už gerą laiką, chebra.