Kelionė: Išvyką pradėjom planuoti kai sužinojom varžovus,o kaip paaiškėja mūsų keliai vedė į Maltą. Mažą šalį esančią tarp Europos ir Afrikos atrodė bus ne taip lengva pasiekti,bet randame tinkamiausią variantą… Ankstų pirmadienio rytą į Vilnių pajuda 3 Pirmosios Armados vaikinai. Vilnių pasiekiame gana greitai, gauname bilietus ir einame į lėktuvą, kur mūsų laukia daugiau kaip trys valandos skrydžio. Pilotas pusvalandį prieš nusileidimą praneša, kad Maltoje  daugiau kaip 30 C ir puikus saulėtas oras. Apie 12 val. vietos laiku nusileidžiame ir tampa aišku ,kad pakliuvome į tikrąją vasarą. Nusprendžiame,kad reikia aplankyti Valetą. Jau prie oro uosto tenka susipažinti su pietietiška kultūra. Visi rėkia savo nesuprantama kalba ir neaišku dėl kokių priežasčių. Pasivaikštinėjam po sostinę , kurioje oficialiai 6000 gyventojų sulaukiame tautiečių skambučio ir judame pas juos. Ir vis dėl to kur tik lietuviai negyvena. Apsistojame ir kylame susipažinti su naktiniu gyvenimu į Maltos tūsų sostinę –  San Giljan. Vietiniai lietuviai mums parodo kaip čia reikia linksmintis su minimaliais kaštais. Alus ant Viduržemio jūros kranto ,o po to pažiūrėti ką chebra čia veikia klubuose… Iš ryto pailsėję  traukiame atgal į Valetą. Bausmė būtų nepasimėgauti Viduržemio jūra. Nukeliaujame į „paplūdimį” Valetos centre, ten atsigaiviname ir į stadioną. Klausdami vietinių maltiečių kur tai yra gauname nurodymus, kad „Nu ten…” ir pagaliau surandame jį visiškame užkampyje. Stadionas iš išorės atrodo kaip didelė daržinė su medinėmis durimis. Susitinkame kitus lietuvius ir vieną vaikinuką iš Slovakijos, kuris negavo bilieto į mačą ,nes jie visi išpirkti. Žmogus, kuriam rūpi futbolas negali nepatekti į stadioną tad prasivedame ir jį.

Mačas: Vos įėję į stadioną susiduriame su problemomis, kur kabinti banerius ,nes ten mat lietuviams išskirta „VIP” vieta. Pasiginčyję su „apsauga” pasikabiname banerį ir laukiame mačo pradžios.  Atrodytų viskas į gerą, tačiau iškyla problema, prie mūsų prisistato policija kuri teigia ,kad priekyje mes stovėti negalėsime, nes vėl gi čia „VIP” vietos, kuriose mes trukdysime žiūrovams. Kyla ginčas su policija ir apsauga apie tai ,kad fanai palaiko komandą stovėdami ir dainuodami, tačiau jie mums parodo į savo „ultrasus”, kurie sėdi… Po rimtų mūsų argumentų apie jų futbolo kultūrą sulaukiame pasiūlymo -” Sėdat arba važiuosim…”  Kadangi lėktuvas ne autobusas tenka susitaikyti su tuo jog sėdėsime. Mačui prasidėjus stadione apie 50-60 lietuvių. Kadangi suprantame, jog sau būdingu stiliumi komandos palaikyti nepavyks pasirenkame variantą… paprastos skanduotės. Parėkaudami vieną kitą skanduotę sulaukiame ir pirmojo kėlinuko, kuris baigiasi 3:1, pabaigos. Atrodo viskas į gerą ir jau dabar užsitikrinsime vietą kitame etape,tačiau… Į galą mačo kaista ir atmosfera stadione kur vietiniai su mumis bando sveikintis priekinio piršto pagalba. Mačas baigiasi 3:2 mūsų naudai. Aikštėje po švilpuko susistumdo žaidėjai ko pasekoje į juos pradeda skristi buteliai. Vietinė apsauga pasimetusi laksto ir prašo jų „fanų” liautis tai daryti… Aišku viskas baigiasi ir policija mus po mačo dar gerų 10 minučių laiko stadione norėdami apsaugoti lietuvius nuo „piktų” maltiečių. Po mačo į autobusą po to į lėktuvą ir namo.

P.s. Na tribūnoje dažnai juokaujama,kad mums reiktų pasikviesti „Garso” pučiamųjų orkestrą,bet tai ir lieka juokais ,o vat maltiečiams tai įprastą. Pirmą kartą teko matyti kaip stadione beveik visą laiką groja su savo triūbomis ir būgnais kažkoks ale „fanų” orkestras. Velniop tą metalą geriau balsais.

Ačiū bendražygiams, už ko gero vieną iš įspūdingiausių vyjezdų gyvenime!

19 Responses to “Champions League: FC „Valletta” – FK „Ekranas” (2:3) 2011.07.12”