Ką galima pasakyti… Antrą kart tenka sakyti – koks vaizdas aikštėje, toks ir tribūnoje. Nesinorėtų, kad kitas kartas taptų tradicija. Iš Panevėžio pajudam 16 PA narių. Skaičius žmonių neįspūdingas, bet gerai nusiteikęs. Naujasis narys E. nusiteikęs labai kovingai ir nespėjus išvažiuoti iš Panevėžio jau į trasą paleidžia sunkiąją artileriją ko pasekoje prasideda liaudies dainos… Taip sakant, traukė nuo dūšios daineles ir jaunas ir senas. Kelionės tikslas pasiekiamas jau apšilus. Nuo pirmų minučių vaizdas aikštėje apverktinas – FKE nežaidžia, nežinau ar tai galima būtų pavadinti net bėgiojimu… greičiau pasivaikščiojimu. To pasekoje po pirmojo kėlinuko 2:0 priekyje tauragiškiai. Pastaruoju metu sprendimais su startine sudetimi tiesiog negali nesižavėti. Tada pono Valdo galvoje gimsta mintis, kad gal vis dėl to puolimo šiame mače reikia. Vaisių tai duoda ir nepraėjus nė 10 minučių FKE muša įvartį, bet, kaip vėliau paaiškėjo, nieko nelėmusį… Taigi, kova pralaimėta 2:1. Mums nusirišinėjant banerius pasigirsta vietinių vaikinukų bandymai mus paprovokuoti, tačiau nusprendžiame, kad neverta kišti rankų į šūdą, nes po to labai smirda. Kelionė atgal dar rimtesnė nei į priekį, alutis leidžia primiršti vaizdą aikštėje bei paplėšiti gerkles lietuvių liaudies pop dainomis. Dėkui už gerą laiką, chebra.

Comments are closed.