Tik ištraukus burtus pradėjome planuotis kelionę ir ji patapo brangesnė nei mes tikėjomės . Galiausiai dėl kitų iškilusių problemų mūsų išskrido tik du asmenys . Viską nuo pradžių. Kelionę pradėjome 16 d. išvykdami į Vilnių, čia dar pasibuvome gimtadienyje ir nugabeno mus į oro uostą, iš kurio pakilome ir nusileidome Londono Stansted oro uoste. Čia laiko veltui laiko neleidome ir patraukėme ieškoti parduotuvių . Pasistiprinus ir numigus valandą kitą sulaukėme skrydžio į Dubliną, čia dviejų valandų laikotarpyje prie mūsų prisijungė 3 PA nariai ir viena mergina lietuvaitė iš Airijos. Išsiaiškinę visas viešojo transporto peripetijas patraukėme hostelio link .Čia mums buvo rezervuotas kambarys su išspirtomis durimis, tad persikėlėme į kitą kambarį, o čia mūsų kambariokais buvo Afrikos šalių atstovai, graikas ir makedonas. Persirengę ir pasiėmę reikalingiausius daiktus patraukėme miesto link . Laiką skirėme susipažinimui su miestu, pasistiprinimui bei airiško alaus paragavimui. Galiausiai sulaukėme paskutinio PA nario Airijoje ir patraukėme stadiono link . Tik tada sužinojome kad autobusu stadiono pasiekti negalima arba reiktų keliauti tiesiai per aplinkui , o tai užtruktų, tad nusprendėme vykti tramvajumi, o kadangi Dubline nėra vieno day ticket ir autobusams ir traukiniams , teko pirktis bilietus. Kelionė neprailgo, stebėtinai mažai airių traukė į varžybs tramvajais . Vienam iš tokių airių patiko ir Ekrano gerbėjai, kuris iš kito tramvajaus galo atėjo ir atsisėdo prie mūsų.  Atvykus prie stadiono iškart pastebėtos didelės apsaugos ir policijos gretos, bet žiūrovų kažkaip nesimatė daug . Susitikome su Ekrano klubo darbuotoju, atsiėmę bilietus patraukėme į tribūną, išsikabinome vėliavas pačiam centre, tačiau lietuvių desantas greitai mus nustūmė į kraštą . Mačo pradžioje airiai visą tribūną paslėpė po vėliavomis ir gana garsiai užtraukė.
Na ir mes pabandėme užvesti lietuvaičius bendrai paskanduoti, bet nelabai tai mums sekėsi . Kelis kartus pavyko užvesti Lietuva, Ekranas, ant kalno mūrai…Tiesa paradoksalu, kad mums pradėjus skanduoti savo skanduotes lietuviai imdavo švilpt ir panašiai kelt triukšmą ir mus visiškai užgoždavo . Po varžybų visi žmonės labai staigiai išsilakstė ir kol mes nusirišome banerius, apsauginiai jau vijo mus lauk . Grįžę į Dubliną padarėme vakarinę programą viename iš pub‘ų, kuri užsitęsė iki paryčių .Ryte nuotaikos nekokios , kadangi reikia skirstytis į namus, dienos eigoje visi išsiskirstėm , mūsų iš Lietuvos porelės nuotykiai tęsėsi dar parą laiko, nuvykome pas lietuvaičius į vieną iš Dublino priemiesčių , o kitą dieną laukė ilga 4h kelionė į Cork city , iš kurio kilome į Vilnių .

Comments are closed.